Betygalos muziejus

Betygalos muziejuje yra dvi ekspozicijos. Betygalos istorijos ekspozicijoje pagerbti ir įamžinti kraštiečiai, o ypač grafikas Jonas Kuzminskis, medžio drožėjas Juozas Grabauskas, kunigas – dailininkas Pranas Šniukšta, poetas Juozas Nekrošius, rašytojas Jonas Mačiukevičius.  Geografės muziejininkės Marijonos Birutės Navakauskienės įkurta Geologijos ekspozicija. Gausi mineralų, uolienų, fosilijų, kriauklių kolekcija (~1800 eksponatų) ypač domina lankytojus. Geologijos ekspozicija naudojama edukaciniams užsiėmimams. Originalūs eksponatai iš viso pasaulio praplečia ir įtvirtina mokinių geologijos, geografijos ir biologijos žinias, didina smalsumą, skatina norą pažinti, kas yra po mūsų kojomis, žvyro krūvoje, upės atodangoje.

Poeto Mačiulio – Maironio ( 1862 – 1932) gimtinė – Pasandravio istorinis draustinis.

Daug mergaičių pakrančiais Dubysos,

Kaip lelijų, baltų ir aukštų;

Žydi veidu kaip putinas visos;

Gražesnių neišgirsi balsų.

                      Maironis, 1895

Poeto Jono Mačiulio – Maironio tėviškė ir gimtinė – Pasandravio istorinis draustinis Pagojukų seniūnijoje, Pasandravio ir Bernotų kaimai, vietinių dažniausiai vadinami Pasandravys ir Bernotai, Raseinių krašto istorijos muziejaus filialas. Draustinis yra sudėtinė Dubysos regioninio parko dalis.

Maironio gimtinė Pasandravys. ( nuotrauka Pasandravio) . Čia prabėgo keli poeto vaikystės metai, čia formavosi pirmieji gamtos ir pasaulio pažinimo įspūdžiai. Puikūs Sandravos ir Luknės upelių vingiai, Dubysos slėniai tikriausiai ir įkvėpė poetą Maironį apdainuoti Gimtinę, jos išskirtinį grožį. Pasandravyje yra išlikę gimtojo dvarelio pamatai, svirtinis šulinys su įspūdingo dydžio akmeniniu rentiniu, restauruota akmens mūro pavalkinė (pakinktinė).

Bernotai. ( nuotrauka)  Maironio Tėvonija ir dabar akį traukia plotais, senuoju sodu, taip mėgtu Maironio, sode tebeauga pušis, menanti poeto jaunystę, „senele“ ledaine, teikusia buitinius patogumus. Maironio sesers sodyboje dabar įkurtas muziejėlis,. Sudegus tėvų namui Maironis, besimokydamas Kaune, dažnai atvažiuodavo į Bernotus, vaikščiodavo po pamėgtas vietas, keliaudavo pėsčiomis Dubysos atkrantėmis iki Betygalos. Ten, Betygalos Pilkalnio kapinėse palaidoti Maironio tėvai, o krikšto mama ilsisi prie Luknės upės esančiose 1863 m. sukilėlių kapinaitėse.

Pasandravio istorinis draustinis kasmet sulaukia gausaus būrio lankytojų. Traukia žmones Maironio apdainuotos gražios apylinkės, Sandravos ir Luknės pakrantės, poeto išvaikščioti takeliai, šaltinėlis. Poeto gerbėjus čia visuomet maloniai sutinka muziejininkai ( vykstantiems į ekskursijas rekomenduojama paskambinti telefonu 8 611 06390).

                      Bernotai, Pasandravys, jų aplinka simboliškai įamžina įdomų, sudėtingą dvasininko, poeto Maironio gyvenimo ir kūrybos kelią. 1987 m., minint poeto 125 – ąsias gimimo metines, įrengtas pėsčiųjų takas, sujungęs Bernotų ir Pasandravio sodybas. Abiejuose tako pusėse nuo Luknės iki Sandravos upelių susodinti ąžuolai – Maironio ąžuolų takas (apie 1 km). Dabar čia žaliuoja jau 135 ąžuolai, kuriuos poeto garbei pasodino žinomi Lietuvos kultūros, mokslo veikėjai, Maironio giminaičiai. Pasandravio ir Bernotų aplinką, takus ir sodybas puošia  1991 m. Lietuvos tautodailininkų kūrybinės stovyklos metu išdrožti ir Maironio gimtinei padovanoti vienuolika kryžių ir koplytėlių, tarp kurių „Šv. Jonas Nepamukas“ ( aut. J. Tvardauskas) saugantis Maironio šaltinėlį ir upelius. Kapinaitėse įspūdingas R. Puškoriaus kūrinys – koplytstulpis su „Šv. Marijos sopulingosios“ ir „Kristaus Nazariečio“ skulptūromis. Raseinių žmonės džiaugiasi ir didžiuojasi, kad iš čia kilęs didysis Lietuvos dainius Maironis, saugo ir puoselėja jo gimtinę.