Edukacinės veiklos užduočių sąsiuvinis

Edukacinę programą reikia užsisakyti telefonu 51191. 

Pastaraisiais metais Raseinių krašto istorijos muziejus užsiima aktyvia edukacine veikla, siūlo pasirinkti įvairiausių edukacinių programų, kurios bendradarbiaujant su mokytojais, švietimo skyrių darbuotojais nuolat tobulinamos ir kiekvienais metais atnaujinamos. Muziejus tapo kultūros ir švietimo centru, tikru mokytojų ir mokinių pagalbininku. Mažieji lankytojai ekspozicinėse bei specialiai kūrybinei veiklai pritaikytose erdvėse, tyrinėdami susipažįsta su kultūriniu Lietuvos palikimu.

Muziejinės edukacijos pagrindas – eksperimentu pagrįsta istorijos proceso atskiro elemento rekonstrukcija, vaizdžiai iliustruojanti skirtingų epochų materialųjį pasaulį ir dvasinį gyvenimą. Idėja atskleisti praeities žmonių gyvenimą taikant praktinę veiklą yra įdomi, patraukli ir dėl to ja pasiekiama kur kas daugiau nei pasakojimu.

Populiari etninė edukacija ,,Raseinių krašto senosios sodybos“. Edukacijos tikslas: užsiėmimo metu supažindinti mokinius su lietuvio sodyba ir jo gyvenimo būdu, detalėmis, puošybos elementais, kryžiais ir jų simbolika. Vyksta praktiniai užsiėmimai. Praktinio užsiėmimo metu vaikai turi padirbėti, nes užsiėmimo metu jie kerpa karpinėlius (trobų detales), piešia, klijuoja, dailina savo trobas. Tereikia tik pieštuko, popieriaus ir žirklių.

Šį rudenį muziejus ypatingai atsinaujino. Naujose patalpose veikia amatų centras, meno galerija, plečiama edukacinė veikla. Siūlomos naujos programos: „Dirbiniai iš vilnos“ ir „Medinės kaimo architektūros paveldas“. Programoje „Dirbiniai iš vilnos“ verpsime ir velsime vilną, ausime vertikaliomis staklėmis, vysime juostas.

Programoje „Medinės kaimo architektūros paveldas“ supažindinsime su lietuvio sodyba ir jo gyvenimo būdu, kryžiais ir jų simbolika. Bus rodomi medinių pastatų puošybos elementai, vyks praktiniai kūrybiniai užsiėmimai.

Per kelerius metus patyrėme, kad edukacinės programos pagilina mokyklines žinias, išplečia pažinimo ribas. Vaikams patinka edukacijose naudojami muziejiniai daiktai dokumentai, nuotraukos, knygos – vienos ar kitos epochos liudininkai. Ypač svarbus ir naudingas praktinis darbas, nes mokiniai turi galimybę patyrinėti archeologinį radinį, surasti svarbią žinutę sename spaudinyje, pastudijuoti juostų ornamentus ir kt. Todėl tikimės, kad prieš dešimt metų prasidėjęs muziejaus ir rajono mokyklų bendradarbiavimas bus sėkmingas ir ateityje.

Muziejininkė Lina Vapsevičienė

Mokomės pinti iš žilvyčio vytelių.

Piešimo pamokos prie muziejaus.

EDUKACINĖS PROGRAMOS

RASEINIŲ KRAŠTO ISTORIJOS MUZIEJUJE

Pinigai Lietuvoje (visus metus)

Rekomenduojama vidutinio ir vyresnio  amžiaus moksleiviams.

Programos metu moksleiviai supažindinami su piniginiais ženklais, cirkuliavusiais Lietuvoje įvairiais laikotarpiais, apžvelgiama litų kūrimo ir gamybos istorija. Užsiėmimų metu naudojamai įvairūs Lietuvos teritorijoje cirkuliavę piniginiai ženklai

Lino kančia. (visus mokslo metus)

Pradinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams.

Rekomenduojama istorijos, lietuvių k disciplinų .ir pradinių klasių mokytojams.

Programos tikslas – ne tik vaikus supažindinti su darbais, kuriuos dirbo mūsų seneliai ir proseneliai, bet ir patiems pabandyti juos atlikti. Mokiniai supažindinami su lietuvių tautosaka, mitologija, papročiais. Dirbant su autentiškais įrankiais įgyjami įgūdžiai, tai padeda vaikui suprasti šį sunkų, ilgai trunkantį, kantrybės reikalaujantį darbą, kurį lengvino dainos, žaidimai. Pamokoje ugdoma meilė darbui, papročiams, žemei, pagarba senoliams.

Knygos gimimas. (visus mokslo metus)

Vidurinio mokyklinio amžiaus moksleiviams.

Rekomenduojama lietuvių k, istorijos, dailės disciplinų mokytojams.

Programos metu supažindinant moksleivius su spaudos atgavimo istorija jiems ugdoma meilė lietuvių kalbai, pasididžiavimo jausmas ją išsaugojusiais protėviais. Vartant XIX a. pab.- XX a. pr. leistas knygeles, skatinamas susidomėjimas praeitimi, stiprinami jų vaizdiniai apie to laikotarpio įvykius. Pasakojant apie Raseinių krašto spaustuves, pirmą legalų lietuvių laikraštį priartinamos žinios prie savo krašto, o tai leidžia įvykius geriau įsiminti. Praktinis darbas darant knygą leidžia suvokti įdėto darbo vertę, o tuo pačiu skiepija meilę knygai, keičia požiūrį į ją.

Knygnešių ir daraktorių keliais.  (kovo mėn)

Rekomenduojama pradinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus moksleiviams.

Lietuvių k, istorijos disciplinų ir pradinių klasių mokytojams.

Programos įžanginėje dalyje kalbant apie Raseinių krašto knygnešius siekiama, kad mokinukai artimiau susipažintų su Raseinių krašto istorija, suvoktų, jog įvykiai, vykę po 1863m. visoje Lietuvoje, vyko ir Raseinių krašte. Pasakojant apie knygnešių didvyriškumą, žaidžiant knygnešiais ir žandarais, ugdomas pasididžiavimo jausmas Lietuvos praeitimi. Knygnešių pavyzdys skiepija meilę lietuvių kalbai. Įgytas žinias, vaizdinius apie knygnešių veiklą moksleiviai užfiksuoja piešdami.

Kuo avėjo mūsų seneliai. (lapkričio mėn)

Pradinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams. Rekomenduojama istorijos disciplinų ir pradinių klasių mokytojams. Užsiėmimo metu moksleiviai supažindinami ir senuoju lietuvių apavu: vyžomis, klumpėmis, naginėmis. Antroje pamokėlės dalyje vaikai muziejininkės padedami mokosi siūti nagines, palygina dabartinę avalynę su senąja, išsiaiškina skirtumus, privalumus.

Laikas Raseinių kalėjime. (visus mokslo metus)

Atskirai jaunesnio arba vyresnio mokyklinio amžiaus grupėms.Rekomenduojama istorijos mokytojams.

Programoje moksleiviai supažindinami su Raseinių kalėjimo istorija, sovietmečiu čia kalintų žmonių atsiminimais, jų daiktais. Panaudojant moksleivių vaizduotę, bandoma suvokti, kaip slinko dienos kameroje, kaip jautėsi čia kalinami žmonės, ką jie veikė. Moksleiviai Morzės abėcėlės – bendravimo tarp atskirų kamerų priemonės – pagalba bando susišnekėti tarp kamerų. Atkuriant praeitį kalėjime, kuriami vaizdiniai apie tą laikotarpį, to meto žmogaus išgyvenimus.

Raseinių rajono piliakalniai.  (gegužės; rugsėjo mėn)

Vyresnio mokyklinio amžiaus grupėms. Istorijos, lietuvių k., geografijos disciplinų mokytojams. Ekskursijos metu siekiame supažindinti su gimtojo krašto senovės istorija. Užsiėmimo metu ne tik aplankomi piliakalniai, bet aptariama jų strategiškai parinkta geografinė padėtis, forma, atstumai nuo kitų piliakalnių. Klausydami įvairiausių apie piliakalnius pasakojamų legendų ir padavimų, mokiniai bando nustatyti, kiek šios žinios yra tikros ir reikšmingos mokslui. O kad moksleiviai mokytųsi saugoti gamtą, aplankytose vietovėse dar surenka ir neorganinės kilmės šiukšles, paliktas kitų lankytojų.

Raseinių proistorė. (visus mokslo metus)

Vidurinio mokyklinio amžiaus moksleivių grupėms. Rekomenduojama istorijos, lietuvių k., geografijos disciplinų mokytojams.Užsiėmimuose moksleiviai supažindinami su Raseinių krašto archeologiniais radiniais, jų pagrindu darytomis mokslininkų išvadomis. Užsiėmimo metu moksleiviai kuria archeologinių radinių rekonstrukcijas piešdami arba lipdydami iš plastelino.

Ženklai ir simboliai. (visus mokslo metus)

Vidutinio ir vyresniojo amžiaus mokiniams. Rekomenduojama lietuvių kalbos, dailės, etikos disciplinų mokytojams. Programos metu supažindinama su Lietuvos ir pasaulio senųjų kultūrų mene paplitusiais ženklais, jų reikšmėmis, ženklų naudojimu gyvenime. Moksleiviai gauna užduotį pieštuku atlikti kompoziciją popieriaus lape. Aiškinama simbolių, regimų įvairiose gyvenimo sferose reikšmė.

Medinė liaudies skulptūra (visus mokslo metus)

Vidutinio ir vyresniojo amžiaus mokiniams 

Rekomenduojama lietuvių kalbos, dailės, etikos, tikybos disciplinų mokytojams.

Užsiėmimo metu aptariama liaudies meno tradicija, jai daromos įtakos. Plačiau nagrinėjami skulptūros tipai, vaizduojamų šventųjų ikonografija.

Pavasario simboliai. (03; 04 mėn)

Jaunesnio ir vidutinio amžiaus moksleiviams.

Rekomenduojama lietuvių kalbos, dailės, etikos, tikybos disciplinų mokytojams.

Užsiėmimo metu iškinama tradicinių pavasario švenčių kilmė, kitimas, jas lydinčių simbolių reikšmė. Smulkiai aptariamos verbos, velykinio kiaušinio prasmės. Prisimenami senieji Didžiosios savaitės papročiai ir tikėjimai. Galima pasirinkti praktines verbų rišimo, šiaudinių paukštelių gaminimo, kiaušinių marginimo arba, margučių raštų piešimo popieriuje užduotis.

Tarpukalėdis. (gruodžio mėn.)

Jaunesnio ir vidutinio amžiaus moksleiviams.

Rekomenduojama lietuvių kalbos, etikos disciplinų mokytojams. Užsiėmimo metu aptariama saulėgrįžos reikšmė senojoje žemdirbių kultūroje, su ja susiję papročiai ir tikėjimai. XIXa. Advento, Kūčių, Kalėdų ir Trijų karalių tradicijos. Eglutės puošimo tradicija, Kūčių burtai. Galima praktinė užduotis: šiaudinių žaisliukų gamyba.

Paukštis senojoje kultūroje. (visus mokslo metus)

Vidutinio ir vyresniojo amžiaus mokiniams. Rekomenduojama lietuvių kalbos, dailės, etikos, tikybos disciplinų mokytojams. Programoje aptariamas paukštis – kaip simbolis, jo vieta senojoje dvasinėje lietuvių kultūroje, folklore, liaudies mene. Praktinė užduotis: rasti muziejaus ekspozicijoje ir perpiešti į popieriaus lapą paukščių vaizdavimo pavyzdžius.

Anapusinis pasaulis senovės lietuvių pasaulėžiūroje. (spalio; lapkričio mėn)

Vidutinio ir vyresniojo amžiaus mokiniams. Rekomenduojama lietuvių kalbos, istorijos, etikos disciplinų mokytojams.Užsiėmimuose aptariamas mirties supratimo kitimas bėgant amžiams, laidojimo papročiai, mirusiųjų pagerbimo tradicijos, Ilgių ir Vėlinių šventimai, plačiau aptariamas gyvųjų santykis su mirusiais protėviais.

Poetas Maironis – Raseinių krašto ir Lietuvos dainius. (pavasarį; rudenį)

(Pasandravio memorialiniame draustinyje) Vidutinio ir vyresniojo amžiaus mokiniams. Rekomenduojama lietuvių k., istorijos disciplinų mokytojams.

Moksleiviai supažindinami su Maironio biografija, ekspozicija, mėgstamiausiomis jo vaikystės vietomis, apdainuotomis poezijoje. Aplankę draustinio lankytinus objektus, moksleiviai kuria eiles ar piešia.

Geologinės veiklos pėdsakai Betygalos žemėje

(visus mokslo metus)

Betygalos muziejuje.Vidutinio ir vyresniojo amžiaus mokiniams. Rekomenduojama geografijos, biologijos, istorijos disciplinų mokytojams.

Moksleiviai supažindinami su geologinės veiklos pėdsakais Betygalos žemėje: kaip susiformavo paviršius, atsirado upeliai, griovos, raguvos, atodangos; ledyno kuriamoji veikla: riedulių atsiradimas, fosilijos, jų reikšmė istorinei geologijai. Augalijos, gyvūnijos, klimato pokyčiai. Moksleiviai tyrinėja Upytės upelio slėnį, šlaitus, augaliją, gyvūniją ir kt., sudarinėja žemėlapius, schemas, grafikus. Po to surinkta medžiaga sisteminama ir ja gali naudotis visi besidomintys geologija, geografija, istorija.

Holokaustas Raseinių krašte (naujoje ekspozicijoje; visus mokslo metus)

Rekomenduojama vyresnio mokyklinio amžiaus grupėms

Pasipriešinimas sovietinei okupacijai Raseinių krašte (naujoje ekspozicijoje; visus mokslo metus)

Rekomenduojama vyresnio mokyklinio amžiaus grupėms

NORINČIUS DALYVAUTI SIŪLOMUOSE UŽSIĖMIMUOSE

PRAŠOME IŠ ANKSTO PASKAMBINTI TEL. 8 (428)  51191.

KONSTITUCIJA – VALSTYBĖS PAMATAS

 Visų tautų ir valstybių gyvenime svarbią vietą užima konstitucijos – pagrindiniai valstybės įstatymai. Jų teisės normos turi visų kitų teisės normų atžvilgiu aukščiausią galią, nustato piliečių teises, laisves ir pareigas, valstybės organizavimo principus bei tikslus, įtvirtina visuomeninės santvarkos ir politikos pagrindus.

Atkūrus Lietuvos valstybingumą, 1992 m. spalio 25 d. tautos valia buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Nustatyti Lietuvos valstybės santvarkos pamatai. Konstitucija įtvirtina valdžios sudarymo ir veiklos principus. Daug dėmesio Konstitucijoje skiriama žmogaus teisėms ir laisvėms, kurias valstybės valdžia privalo ginti ir saugoti. Minint Konstitucijos dieną, Raseinių krašto istorijos muziejuje spalio 23 – 25 dienomis  vyko edukacinė programa mokiniams „Konstitucija – valstybės pamatas“. Džiugu, kad sulaukėme gausaus būrio mokinių iš rajono mokyklų. Užsiėmimo metu mokiniai turėjo galimybę pamatyti ir susipažinti su senosiomis Lietuvos valstybės konstitucijomis, kurios buvo eksponuojamos parodėlėje. Tarpukario Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtos net šešios konstitucijos: trys laikinos ir trys nuolat veikiančios. Konstitucijų kaita, rodo politinio kurso nepastovumą. Pamokos metu paaiškinta, kodėl Lietuvoje taip dažnai keitėsi konstitucijos. Mokiniai ne tik klausė muziejininkės pasakojimo, bet ir turėjo atlikti užduotis. Naudodamiesi dabartine Konstitucija viena mokinių grupė rinko piliečių teises ir laisves, kita grupė surado piliečių pareigas. Užsiėmimo pabaigoje su mokiniais pasidalijome jų įgytomis žiniomis, aptarėme piliečių pareigas ir teises, jų pažeidimus dabartinėje visuomenėje.

„Kalno“ vid. mokyklos mokiniai užsiėmimo metu“.

Muziejininkė Lina Vapsevičienė