Naujienos

 

 

Šiemet birželio 15 dieną minėsime sovietinės Lietuvos okupacijos 70-ies metų sukaktį. Jeigu jus jaudina sovietinės okupacijos įvykiai, jeigu norite ne tik išgirsti, bet ir žvilgtelėti į „eilinę“ sovietinių politinių kalinių dieną, atvykite į buvusį kalėjimą – Raseinių krašto istorijos muziejų

birželio 15 dieną, 11 valandą.

 
 
 

ARS grupės dailininkų  kūryba  Raseiniuose

 

XX a. pirmoje pusėje Lietuva, kaip ir kitos Rytų bei Vidurio Europos valstybės atgavusios ar įgijusios nepriklausomybę po Didžiojo karo, gyveno audringą kūrybinio aktyvumo periodą.  Jaunos šalies meno kūrėjai patys buvo jauni, kupini vilčių, lūkesčių, entuziazmo ir projektavo sąjūdžius, organizacijas tautinei kultūrai plėtoti. XX a. pirmoji pusė – svarbus ir savitas lietuvių tapybos raidos etapas. Jaunieji XX amžiaus lietuvių tapytojai iš pradžių rėmėsi kaimyninių tautų – rusų, lenkų, iš dalies vokiečių – dailės tradicijomis, iš kaimynų savinosi profesionalumo pagrindus, taip pat tuo metu labiausiai pasireiškusių srovių teorinius postulatus bei meninės raiškos priemones. Kūrinių motyvus tapytojai dažniausiai ėmė iš savojo krašto, ypač iš jo gamtos, tapė paprastų žmonių ir žymesnių nacionalinės kultūros kūrėjų portretus, stengėsi išreikšti patriotines mintis bei nuotaikas. Ilgainiui skirtingų savybių įgijo ir kūrinių forma: drobėse atsirado lietuviškas tipažas, peizažai sutvisko Lietuvos gamtai būdingais tonais ir jų deriniais, vaizdų nacionalinį savitumą neretai pabrėždavo ramus, lėtas formų bei linijų ritmas, etnografiniai bei liaudies meno motyvai.

Raseinių krašto istorijos muziejus  bendradarbiaudamas su valstybiniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi pristato „Ars“ grupės dailininkų kūrybą. Paryžiuje studijavę dailininkai A. Gudaitis, J. Mikėnas, V. Vizgirda 1932 m. suorganizavo jaunųjų lietuvių dailininkų grupę „Ars“. Joje susibūrė tik 9 dailininkai. Iniciatoriai pakvietė pas save tuos kolegas, kuriuos vertino dėl talento ir artimos meninės pasaulėjautos. „Ars“ grupė nebuvo tikra organizacija – neturėjo įstatų, nebuvo įregistruota valdžios įstaigose. Tai buvo būrelis panašios pasaulėžiūros dailininkų, kurie susibūrę ketino rengti parodas, užsibrėžė konkrečius siekius ir kaip galėdami stengėsi juos realizuoti savo kūryboje. Arsininkų parodos turėjo pasisekimą, jas entuziastingai vertino pažangieji menininkai, kritikai. Tačiau sulaukta ir kritikos iš vyresniosios kartos dailininkų, gynusių tradicinio realizmo pozicijas, neigusių arsininkų kūrybos meninę vertę. Arsininkų programa neteikė pirmenybės jokiai meno srovei, o tik atmetė sušablonėjusias meno formas, orientavo dailininkus į gyvenamąją epochą, jos nuotaikas. Į pirmąją vietą iškeldami menininko dvasinį pasaulį, jo emocijas, kartu akcentavo meninės išraiškos priemonių reikšmę. Pažymėtinas ir arsininkų požiūris į liaudies meną – dauguma jaunųjų dailininkų į jį žiūrėjo kaip į vertingiausią lietuvių tautos meninio palikimo klodą. Tuo laikmečiu – 1930-1935 m. –  veikė dar viena draugija – Nepriklausomųjų Lietuvos dailininkų. Draugija pasižymėjo aktyvia visuomenine kultūrine veikla, įvairaus pobūdžio vakarais, paskaitomis, diskusijomis aktualiais kultūros ugdymo klausimais. Nors šios abi draugijos gyvavo neilgai – iki 1935 metų, kuomet susidarė galimybė įkurti naują, visus lietuvių dailininkus jungiančią organizaciją – Lietuvos dailininkų sąjungą, tačiau jaunųjų dailininkų renginiai išjudino Lietuvos meno gyvenimą, davė naujų impulsų tolesnei lietuvių dailės plėtotei.

Tarpukario  Lietuvos dailininkų emocinius išgyvenimus – svarbų tautinės kultūros paveldą verta pristatyti dabar, kai  ieškome dvasinės darnos, kai  sustoję  suprantame norį pažinti tikrąją gyvenimo vertę.

Raseinių  krašto istorijos muziejus vykdo išsikeltą užduotį – parodyti raseiniškiams ir miesto svečiams XX a. lietuvių menininkų kūrybos palikimą.

                    Iki 2010 m. lapkričio mėn. Raseinių krašto istorijos muziejus kviečia pasinaudoti puikia galimybe pamatyti, tokios sudėties niekur neeksponuotų,  ARS grupės narių – Adolfo Valeškos – vieno iš Nepriklausomųjų Lietuvos dailininkų draugijos  iniciatorių ir steigėjų, Adomo Smetonos, Antano Samuolio-Samulevičiaus, Antano Gudaičio, Viktoro Vizgirdos kūrybos parodą. Eksponuojamos 29 drobės. Ekspozicija unikali –  darbus sieja tas pats laikmetis – XX a. 3-4 dešimtmetis. Maloniai kviečiame lankyti ekspoziciją.

Paveikslų fotografijos iš leidinio „Išeivijos dailė“, Vilnius, 2003.
Viktoras Vizgirda. Los Andželo apylinkėse. 1986.
Adolfas Valeška. Pavasaris Freiburge. 1949.
 
******************************************

Muziejų naktis Raseiniuose

        Raseinių krašto istorijos muziejus jungiasi prie Europos šalyse nuo 2005 metų rengiamos ir Europos Tarybos globojamos, Tarptautinei muziejų dienai skirtos „Muziejų nakties“.

Šiemet ji bus organizuojama Simono Stanevičiaus gimtinėje Kanopėnų kaime (Viduklės sen. Raseinių raj.) gegužės 15 d., 19.00 val.

Į svečius atvyksta Vytauto Didžiojo universiteto studentų folkloro ansamblis „Linago“, ansamblio vadovė Laima Proškutė.

Atkreipkite dėmesį Muziejų naktims ir atvykite į Kanopėnus. Mes Jūsų lauksime, sutiksime dainomis, pasistengsime sukurti jaukų vakarą. Pasinaudokite proga iš naujo atrasti žymų kraštieti, filologą, pasakėtininką Simoną Tadą Stanevičių, pabūti archaiškoje aplinkoje, pajusti lietuvių taip mylimą tautinį paveldą.

Susitiksime Muziejų naktyje „Tenai, kad vasarvidžiu....“ Simono Stanevičiaus tėviškėje Kanopėnuose.

Muziejininkai
 
 
 
 
 

 
 

kartu švęskime Lietuvos

Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį

 

         2010 m. Lietuvos Respublika mini reikšmingą valstybei datą – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį. Tai ypatingas, brandos laikotarpis ir trisdešimt penktus metus skaičiuojančio Raseinių krašto istorijos muziejaus gyvenime. Įkurtas 1975 metais muziejus tik 1992 metais lankytojus pakvietė į penkių pirmųjų ekspozicijų atidarymo šventę. Nuo to laiko ekspozicijų vis daugėja, senas keičia naujos-patrauklesnės, šiuolaikiškos. Kita muziejininkų veiklos kryptis – muziejinių vertybių pagrindu vedama kryptinga edukacija. O muziejinių vertybių per dvidešimt Nepriklausomybės metų sukaupta apie 16 tūkstančių, apimančių įvairias kultūrinio, politinio ir kasdienio gyvenimo sritis. Tai fotografijos, iliustruojančios tarpukario raseiniškių gyvenimą, švenčių, renginių akimirkos, atkūrus nepriklausomybę; tai rinkimų į Seimą, į rajono Tarybą medžiaga; įvairi spauda, dokumentai. Tai įprasti arba kaip tik visiškai nežinomi etnografiniai daiktai, per laiką įgiję savitą dvasią.

        Saugyklų lentynose sudėtos muziejinės vertybės atgyja, įgauna ypatingą prasmę minint valstybės, etniniam ir religiniam gyvenimui reikšmingas datas. Praėjusiais metais minint Lietuvos vardo tūkstantmetį muziejaus erdvę užpildė laikrodžiai – laiko simboliai. Jie dažniausiai jau nebylūs, sustingę užfiksavę  vien jiems bežinomą akimirką; arba kiti – netolimoje praeityje tiksėję ant kažkieno rankos.

         Artėjant dviems ypač Lietuvos valstybingumui reikšmingoms datoms – Vasario 16 ir Kovo 11 – muziejuje įdomi paroda. Stenduose – aktualiausi, valstybės raidą įprasminantys – piniginiai ir pašto ženklai. Tai tik dalis turimo muziejaus filatelijos ir numizmatikos eksponatų rinkinio, sukaupto per atkurtos valstybės dvidešimtmetį – jame priskaičiuojama apie 700 vienetų. Parodoje eksponuojami pašto ženklai ir pinigai – nepriklausomybės atspindžiai visuomenės gyvenime. Juk ir po Vasario 16-osios ir po Kovo 11-osios aktų paskelbimo buvo žengti pirmieji Nepriklausomybę deklaruojantys žingsniai. 1918–1919 metais išleisti pirmieji lietuviški ženklai. Popierius prastas, bet įkvepia užrašymas „Lietuvos pašta. 10 skatikų“. Arba kitas, brangus raseiniškiams „Raseinių apskričio pašto ženklas. 15 k.“. Po Kovo 11  pirmieji siunčiami vokai dar su SSRS pašto ženklu, kuris markiruotas antspauduku „Vėl Nepriklausoma Lietuva. Raseiniai 1990 03 11“. Vokas taip pat antspauduotas užrašu lietuviškai „Lietuvos Respublikos paštas.

         Žengiant Nepriklausomos valstybės kūrimo keliu ir 1918-aisiais, ir 1990-aisiais skubėta įtvirtinti savo valiutą. Parodos stenduose – laikinų pinigų pavyzdžiai, lito raidos istorija.

Svarbiausi atkurtos Respublikos valstybės įvykiai, sukaktys, asmenybės įamžinti ypatingoje proginių monetų kolekcijoje. Greta eksponuojamas nuo 2003 metų kasmet iškiliausiems Raseinių krašto žmonėms teikiamas Garbės piliečio ženklas.

         Labai džiaugiamės per dešimtmetį susidariusia tradicija – Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos mokiniai Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną kasmet pamini muziejuje. Ir šiemet muziejininkės Lina Vapsevičienė ir Loreta Kordušienė parodos pagrindu parengė istorijos pamoką – „Atkurtos valstybės raida pašto ir piniginiuose ženkluose“. Tikimės, kad parodą, skirtą Lietuvos valstybingumo datoms – Vasario 16 ir Kovo 11 – aplankys gausus būrys karšto istorija besidominčių raseiniškių.

         Istorinis krašto palikimas nėra tik materialinės muziejinės vertybės. Istorikų, kraštotyrininkų atkuriama krašto istorinė praeitis, tautinė tradicija – unikalus ir labai jautrus tautos kultūrinis paveldas, o muziejininkai – istorinio palikimo saugotojai ir propaguotojai. Muziejaus darbuotojų organizuojami kūrybiniai menininkų plenerai, etninės konferencijos, seminarai, edukacinės programos – tai kitos muziejinio darbo kryptys. Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį muziejininkai, bendradarbiaudami su Kauno arkivyskupija, organizuoja rajoninę viktoriną „Lietuvos valstybės atkūrimo ženklai“. Viktoriną baigti ir rezultatus susumuoti numatyta Padėkos už laisvę metų iškilmėse – 2010 m. Šiluvos atlaidų metu.

        Kviečiame Raseinių rajono gyventojus drauge su visa Nepriklausoma Lietuva švęsti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį.

 

                                        Muziejininkė Loreta Kordušienė
 

 

 

...Žemė be istorijos – tuščia ir beprasmiška. Tiktai kai sužinome, kokie žmonės joje gyveno ir kaip jie gyveno, žemė prabyla. Mes norime pažadinti, prikelti gimtinės žemę. O kai žemė kalbėsis su mumis, bus brangi kiekviena jos pėda. Namas ir sodyba, laukas ir miškas, takas ir kelias, akmuo ir medis, upė ir ežeras, mokykla ir bažnyčia – kiekvienas žemės lopinėlis paženklintas žmonių darbais, jų džiaugsmais ir nelaimėmis, jų likimais. Mes turime žinoti tuos likimus – ir juo daugiau žinosime, juo žemė bus prasmingesnė.

 Juozas Girdzijauskas

 

Leidinys „Raseinių krašto senosios sodybos“

 

2007 m. Raseinių krašto istorijos muziejininkės nusprendė užfiksuoti rajone išlikusį medinį kultūros paveldą. Paramos kreipėmės į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondą. Fondas pritarė mūsų idėjai ir skyrė dalinį finansavimą projektui „Pažinkime Raseinių krašto senąsias sodybas“. Projekto tikslas – užfiksuoti nykstančias sodybas, kaip praeities paminklus, populiarinti etninę architektūrą, kaip gyvąją tradiciją, įtraukiant mokinius į projekto veiklą. Per dvejus metus aplankytos visos dvylika Raseinių rajono seniūnijų. Per ekspedicijas po Raseinių kraštą apžiūrėtos dešimtys sodybų, nufotografuoti įdomiausi etnografinius bruožus išlaikę trobesiai. Surinkta ir apibendrinta medžiaga tapo šio leidinio sudarymo pagrindu. Knygoje be pratarmės ir nuotraukų galerijos yra 6 skyriai:

L.Vapsevičienės Lietuviškos trobos stilius, S.Gutauto Žemės ūkio rūmų Statybos skyriaus veikla 1929-1940, E.J.Morkūno Raseinių rajono mediniai pastatai, V.Tarvydienės Tradicinė troba, jos interjeras – svarbi lietuvių kultūros dalis bei  Mediniai sakraliniai paminklai, knygoje atskiras skyrius – Dingę Raseiniai.