Padaliniai

Print
Category: Uncategorised
Published Date
Written by Super User Hits: 3862
 Simono Stanevičiaus sodyba-muziejus
_____________________________________________

    Vieno iškiliausių XIX a. pradžios lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, pasakėčios žanro klasiko - Simono Stanevičiaus gimtoji sodyba, Kanopėnų kaime (Viduklės sen.) nuo 2009 metų yra Raseinių kraš to istorijos muziejaus filialas.
      Smulkūs Žemaitijos bajorai Stanevičiai Kanopėnuose gyveno iki XX a. pradžios, vėliau sodybos savininkai keitėsi. Nueitas ilgas ir nelengvas kelias, kol sodyba buvo pripažinta kultūros paveldo objektu ir įtraukta į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų registrą.
    Senų klevų alėja atveda į ketvirtą šimtmetį skaičiuojančią pasiturinčio bajoro sodybą su erdviu ir jaukiu kiemu. Sodybos trobesiai išdėstyti apie du kiemus - švarųjį ir ūkinį. Švariajame kieme-gyvenamasis namas, priešais jį – svirnas. Ūkiniame kieme - atstatyta ratinė, restauruoti kiti sodybos pastatai. Vakarinėje pusėje – senasis sodas.
      1986 metais sodybos svirne, mokytoja Julija Norkutė įrengė pirmąją ekspoziciją, skirtą S. Stanevičiaus gyvenimui ir kūrybai. Dabar Simono Tado Stanevičiaus (1799-1848) gimtinės sodyboje eksponuojami rašytojo gyvenimą ir kūrybą menantys daiktai ir etnografiniai rinkiniai. Organizuojami įvairūs literatūriniai renginiai, gegužiniai giedojimai, folkloro festivaliai.
     Kaip Simono Stanevičiaus poetinė kūryba susijusi su lietuvių tautos atgimimu, gimtosios kalbos aukštinimu, tautine savimone, liaudies gyvenimu, jos jausmais, nuotaikomis ir Lietuvos gamta, taip ir jo gimtojoje sodyboje, Kanopėnuose stengiamasi puoselėti senąją žemaitišką kultūrą.

Kontaktinis asmuo Klemensas Krolys 8 682 45436
 
 
 
 
 

   
Betygalos muziejus
____________________________

      Betygalos muziejuje yra dvi ekspozicijos. Betygalos istorijos ekspozicijoje pagerbti ir įamžinti kraštiečiai, o ypač grafikas Jonas Kuzminskis, medžio drožėjas Juozas Grabauskas, kunigas – dailininkas Pranas Šniukšta, poetas Juozas Nekrošius, rašytojas Jonas Mačiukevičius.  Geografės muziejininkės Marijonos Birutės Navakauskienės įkurta Geologijos ekspozicija. Gausi mineralų, uolienų, fosilijų, kriauklių kolekcija (~1800 eksponatų) ypač domina lankytojus. Geologijos ekspozicija naudojama edukaciniams užsiėmimams. Originalūs eksponatai iš viso pasaulio praplečia ir įtvirtina mokinių geologijos, geografijos ir biologijos žinias, didina smalsumą, skatina norą pažinti, kas yra po mūsų kojomis, žvyro krūvoje, upės atodangoje. 

    

Poeto Mačiulio – Maironio ( 1862 – 1932) gimtinė Pasandravio istorinis draustinis

____________________________


      Daug mergaičių pakrančiais Dubysos,

      Kaip lelijų, baltų ir aukštų;

      Žydi veidu kaip putinas visos;

      Gražesnių neišgirsi balsų.

                          Maironis, 1895


      Poeto Jono Mačiulio – Maironio tėviškė ir gimtinė – Pasandravio istorinis draustinis Pagojukų seniūnijoje, Pasandravio ir Bernotų kaimai, vietinių dažniausiai vadinami Pasandravys ir Bernotai, Raseinių krašto istorijos muziejaus filialas. Draustinis yra sudėtinė Dubysos regioninio parko dalis.

      Maironio gimtinė Pasandravys. Čia prabėgo keli poeto vaikystės metai, čia formavosi pirmieji gamtos ir pasaulio pažinimo įspūdžiai. Puikūs Sandravos ir Luknės upelių vingiai, Dubysos slėniai tikriausiai ir įkvėpė poetą Maironį apdainuoti Gimtinę, jos išskirtinį grožį. Pasandravyje yra išlikę gimtojo dvarelio pamatai, svirtinis šulinys su įspūdingo dydžio akmeniniu rentiniu, restauruota akmens mūro pavalkinė (pakinktinė).

     Bernotai. Maironio Tėvonija ir dabar akį traukia plotais, senuoju sodu, taip mėgtu Maironio, sode tebeauga pušis, menanti poeto jaunystę, „senele“ ledaine, teikusia buitinius patogumus. Maironio sesers sodyboje dabar įkurtas muziejėlis,. Sudegus tėvų namui Maironis, besimokydamas Kaune, dažnai atvažiuodavo į Bernotus, vaikščiodavo po pamėgtas vietas, keliaudavo pėsčiomis Dubysos atkrantėmis iki Betygalos. Ten, Betygalos Pilkalnio kapinėse palaidoti Maironio tėvai, o krikšto mama ilsisi prie Luknės upės esančiose 1863 m. sukilėlių kapinaitėse.

    Pasandravio istorinis draustinis kasmet sulaukia gausaus būrio lankytojų. Traukia žmones Maironio apdainuotos gražios apylinkės, Sandravos ir Luknės pakrantės, poeto išvaikščioti takeliai, šaltinėlis. Poeto gerbėjus čia visuomet maloniai sutinka muziejininkai (vykstantiems į ekskursijas rekomenduojama paskambinti ekskursijų vadovei Ritai Paškauskienei tel. 8 611 06390).

       Bernotai, Pasandravys, jų aplinka simboliškai įamžina įdomų, sudėtingą dvasininko, poeto Maironio gyvenimo ir kūrybos kelią. 1987 m., minint poeto 125 – ąsias gimimo metines, įrengtas pėsčiųjų takas, sujungęs Bernotų ir Pasandravio sodybas. Abiejuose tako pusėse nuo Luknės iki Sandravos upelių susodinti ąžuolai – Maironio ąžuolų takas (apie 1 km). Dabar čia žaliuoja jau 135 ąžuolai, kuriuos poeto garbei pasodino žinomi Lietuvos kultūros, mokslo veikėjai, Maironio giminaičiai. Pasandravio ir Bernotų aplinką, takus ir sodybas puošia  1991 m. Lietuvos tautodailininkų kūrybinės stovyklos metu išdrožti ir Maironio gimtinei padovanoti vienuolika kryžių ir koplytėlių, tarp kurių „Šv. Jonas Nepamukas“ (aut. J. Tvardauskas) saugantis Maironio šaltinėlį ir upelius. Kapinaitėse įspūdingas R. Puškoriaus kūrinys – koplytstulpis su „Šv. Marijos sopulingosios“ ir „Kristaus Nazariečio“ skulptūromis. Raseinių žmonės džiaugiasi ir didžiuojasi, kad iš čia kilęs didysis Lietuvos dainius Maironis, saugo ir puoselėja jo gimtinę.